- motyvas
- motyvas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Sąmoninga ar nesąmoninga veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto (situacijos), tenkinančio jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus, sąveikos. Motyvas ne tik sukelia veiksmą, bet, svarbiausia, suteikia jam kryptį ir tam tikrą intensyvumą, jėgą. Motyvų veiksniai (šaltiniai): potraukiai, poreikiai, interesai, polinkiai, vertybės, požiūriai, nuostatos, idealai, įsitikinimai, žinojimas, emocijos, valia, ketinimai. Kai pasireiškia bent vienas veiksnys, sakoma, kad asmenybė esti motyvuota. Šie veiksniai aktualioje situacijoje (kai motyvuota asmenybė sąveikauja su patraukliu objektu) tampa motyvais – vidinėmis veiksmų paskatomis. Veiksmo negali būti be motyvo, bet būna pseudomotyvų, t. y. pasyvių motyvų, glūdinčių sąmonėje ar pasąmonėje ir nesukeliančių veiksmo, veiklos. Motyvas – sudėtingas darinys. Išorinis objektas asmenybei jos egzistencijos atžvilgiu gali būti neutralus. Jis gali paskatinti veikti, jei yra atitinkama reikmė, bet tai dar nereiškia, kad bus imta kryptingai veikti. Vidinis skatulys taip pat savaime neaktyvina elgsenos – jam reikia veikimo programos, kurią parengia psichofiziologiniai vertinimo mechanizmai. Jie vertina tiek vidinius, tiek išorinius signalus. Reikmė – vidinis signalas apie organizmo pokyčius. Išorinis objektas gali būti arba neutralus, arba besąlyginis, arba sąlyginis signalas. Įvertinęs signalus organizmo egzistencijos atžvilgiu, skatulys ima veikti atitinkama kryptimi. Taigi motyvo struktūra yra tokia: signalas – jo priėmimas ir vertinimas – elgsenos programa – skatulys – veiksmas – tikslas. Nė vienas šios grandinės elementas, atskirai paimtas, negali būti pavadintas motyvu. Motyvas – visų šių elementų sąveika. Mokymosi motyvacijos struktūra dar sudėtingesnė: signalas – vertinimas – skatulys – veiksmas – pastiprinimas – registracija – tikslas. Kryptingas aktyvumas atsiranda, esant sąveikai tarp motyvuoto individo ir veikti skatinančio išorinio signalo, kuris paprastai būna objektas, galintis patenkinti reikmę (tarpinis tikslas arba kitaip – objektas-tikslas). Ši sąveika – tai pirmiausia signalo įvertinimas (pvz., naudingas, žalingas), po to – elgsenos programavimas ir vykdymas siekiant objekto-tikslo. Tačiau iki šiol nepakankamai aišku, kas atlieka pastiprinimo funkciją. Tai gali būti naujo dalyko suvokimas, pati instrumentinė elgsena, pasitenkinimas, ką nors radus, suvokus, pasinaudojimas siekiamu reikmeniu (vartotojiška elgsena), atsipalaidavimas (emocinė būsena pasiekus tikslą). Beje, nustatyta, kad išmokimas galimas ir be pastiprinimo. Išmoktų veiksmų motyvacijos struktūra sutrumpėja, nes automatizuojami vertinimo, programavimo ir skatulių mechanizmai. Įgūdžių motyvacijai pakanka vien vidinio ar išorinio signalo. Todėl įgūdžio kaip motyvo struktūrą galima vaizduoti taip: signalas – veiksmas – tikslas. kilmė lot. movere – judinti
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.